Socialiniam darbui, kaip ir kitoms profesijoms, kurioms keliami aukšti reikalavimai, reikia tinkamos refleksijos. Socialinio darbo veiklos sritys, sprendžiamos problemos ir taikomi metodai yra labai įvarus, kas reikalauja kūrybinių kompetencijų. Šias problemas turėtų išspręsti socialinio darbo mokslas, tačiau jis dar nėra sukurtas. Tačiau tam, kad būtų įmanomas bendras diskursas ir atitinkamai reaguojama į kompleksiškumą socialiniame darbe, reikia ieškoti bendro teorinio pagrindo. Šiame straipsnyje apžvelgiama ir pristatoma sistemų teorija ir jos siūlomos galimybės socialinio darbo bendram diskursui formuoti ir kompleksiškumo socialiniame darbe įveikai. Aptariamos svarbiausios sistemų teorijos sąvokos, ryšiai tarp sąvokų, aiškinimo galimybės. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama straipsnyje, yra pateikti socialinio darbo grįsto sistemų teorija modelį.