Nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų veiklos plėtotė socialinės integracijos kontekste

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos plėtotė socialinės integracijos kontekste. Aptariama NVO neįgaliųjų socialinė integracija, pateikiant mokslininkų teoretikų ir praktikų įvairias socialinės integracijos sampratas. Pristatomas empirinis tyrimas, kuriuo siekta atskleisti tiriamųjų požiūrį į NVO veiklos plėtotę ir patirtį. Straipsnio autorės atlikto kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad neįgaliųjų socioedukaciniai poreikiai NVO tenkinami ir atstovaujama NVO veiklos forma yra grupinė. Tyrimo rezultatai parodė, kad NVO administracija patiria iššūkių, tai valdžios institucijų atstovų biurokratizmas NVO atžvilgiu ir žinojimo apie neįgaliuosius stoką. Atskleidžiami socialinės integracijos veiksniai, lemiantys NVO veiklos plėtotės pokyčius. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais paaiškėjo, kad sėkminga neįgaliųjų socialinė integracija yra interesų atstovavimas, orientuotas į neįgaliųjų aktyvumą, NVO patiems darant įtaką valdžios sprendimams ir pačių neįgaliųjų gebėjimas kooperuotis NVO veikloje.