Jau beveik ketvirtį amžiaus, skaičiuojant nuo Lisabonos strategijos (2000) įgyvendinimo pradžios, Europos Sąjunga (ES) siekia formuoti bendrąją švietimo politiką. Naujausias švietimo politikos kryptį nusakantis dokumentas – Europos švietimo erdvės strateginė programa, kurią įgyvendinti numatyta iki 2030 metų (ET2030). Vykdant ET2030 užsibrėžtų švietimo politikos tikslų įgyvendinimo stebėseną, nustatyti bendri visoms šalims siektini rodikliai. Tačiau šalys narės pasižymi nevienodu socialinio ir ekonominio išsivystymo lygiu, joms būdingas skirtingas istorinis-kultūrinis kontekstas. Dažnai išskiriamos senosios ir naujosios, arba posocialistinės, ES narės, nes socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp jų bene ryškiausi. Tačiau yra skirtumų ir abiejų šalių grupių viduje, todėl galima manyti, kad švietimo tikslų įgyvendinimo lygis ir būdai taip pat skiriasi. Tyrimo tikslas – nustatyti posocialistinių ES šalių švietimo politikos skirtumus. Siekiant šio tikslo, buvo identifikuota kiekvienai posocialistinei ES narei jos socialinę, ekonominę ir kultūrinę situaciją atitinkanti ET2030 tikslų įgyvendinimo strategija.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.