Skaitmeninis vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas Lietuvoje: barjerai ir pagalbos galimybės
Lietuvoje informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sparti kaita vyksta paraleliai su gana dideliu vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninio dalyvavimo atotrūkiu. Remiantis Kebede ir kt. (2022) apibendrintu teoriniu modeliu, straipsnyje siekta ištirti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninio įsitraukimo kliūtis ir jį lengvinančius veiksnius. Buvo atlikta vyresnio amžiaus interneto vartotojų nereprezentatyvi internetinė apklausa (N=289). Remiantis tyrimo rezultatais, asmeninės savybės, tokios kaip smalsumas ir ryžtas, buvo didžiausia paskata mokytis IKT. Ankstesnė darbo su skaitmeninėmis priemonėmis patirtis palengvino jų naudojimą vyresniame amžiuje. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad dominuojančios kliūtys naudotis IKT susijusios su reflektyvios motyvacijos ir galimybių kategorijomis. Anglų kalbos nemokėjimas ir techninio žargono nesupratimas buvo pagrindinės kliūtys. Kiti reikšmingi barjerai – ribota techninė pagalba, įrenginių veikimo principų supratimo problemos, mentorystės trūkumas. Emocinės kliūtys, tokios, kaip klaidų baimė, nesaugumas ir mokymosi sunkumai, taip pat kėlė iššūkių. Skaitmeninį įtrauktumą skatinančių veiksnių analizė atskleidė formalaus ir neformalaus mokymo svarbą, bendraamžių pagalbos, žaidimų vaidmenį mokyme. Šeima, ypač vaikai ir anūkai, vaidino esminį vaidmenį mokantis. Nors asmeninė motyvacija yra svarbus veiksnys, išoriniai ištekliai ir parama yra būtini. Tyrime pabrėžiamas vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytų strategijų poreikis, siekiant gerinti skaitmeninę įtrauktį Lietuvoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.