Rusijos karas Ukrainoje, privertę daugybę žmonių palikti savo namus, nulėmė, kad migracijos klausimai vėl atsidūrė mokslininkų ir visuomenės dėmesio centre. Šia tema atliekama vis daugiau tyrimų, ir nors kol kas jų nėra itin daug, galima pastebėti, kad su ukrainiečių pabėgėliais elgiamasi kitaip nei su kitomis pabėgėlių grupėmis, ir ši tendencija lemia didelį socialinio darbo profesijos, siekiančios vienodai ginti visų mažumų teises, susirūpinimą. Komentare trumpai bus panagrinėtas vienas iš aspektų, nulėmusių, kad su ukrainiečiais, regis, yra elgiamasi „geriau“: kultūra. Teigiama, kad kultūrinis artumas (angl. cultural proximity) yra pagrindinis veiksnys, lemiantis Vakarų atsaką į dabartinį konfliktą, nes ukrainiečiai, kitaip nei kai kurios kitos pabėgėlių grupės, suvokiami kaip kultūriškai panašūs į Vakarų šalis. Komentare toks elgesys konceptualizuojamas remiantis „perspektyvios viktimizacijos“ (angl. promising victimhood) koncepcija ir tolesniuose tyrimuose siūloma tirti, kaip dabartinės krizės kontekste socialinio darbo profesijoje konstruojama viktimizacija.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.