Santrauka
Straipsnyje, pateikiant teorinį viešosios ir privatinės teisės santykio aiškinimą, siekiama pažvelgti į visuomenės moralines nuostatas dėl šeimos instituto teisinio reguliavimo. Kritikuojama nekorektiškai aiškinama valstybės teisinio neutralumo tezė, pagal kurią, šeimos kūrimas yra visiškai autonominis privačių subjektų reikalas, ir todėl valstybė negali piršti kokio nors šeimos idealo. Parodoma, kad tokia pozicija remiasi nekritišku teisės ir moralės skyrimu, teisei ir moralei bendrų universalių vertybių neigimu. Straipsnyje teigiama, kad liberaliojoje teisės doktrinoje, remiantis visuomenės kolektyvinėmis etinėmis nuostatomis, neišvengiamai preziumuojama kaip viešosios teisės imperatyvas individo unikali prigimtis, jo teisės į lygybę ir pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu parodoma, kad privatinės teisės kompetenciją ginti individų laisvą susitarimą lemia ne jų individuali gamtinė, bet visuomeninė kolektyvinė būtis. Remiantis visuomenės narių laisvės ir lygybės bendruomenine kilme, nagrinėjama šeimos instituto pagrindinė prokreacinė funkcija, kurios reikalauja bendruomeninis identitetas (bendruomenės siekis išlikti istorijoje). Parodoma, kad, valstybei proteguojant skirtingų lyčių santuokas, ne paneigiama individų pasirinkimo laisvė, bet, atvirkščiai, pasirinkimo laisvei suteikiamas prasmingas turinys, kuris išplaukia iš universalių vertybių, bendrų teisei ir moralei. Straipsnyje teigiama, kad siekis sumenkinti tradicinės šeimos socialinę svarbą yra grėsmingas, nes pažeidžia pagrindinį socialinės integracijos modelių šaltinį – tradicinę šeimą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Birutė Švedaitė-Sakalauskė,
Lijana Gvaldaitė,
Jolita Buzaitytė-Kašalynienė,
„Nepaisomi profesionalai“: socialiniai darbuotojai ir jų galia
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 9 (2014): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Žaneta Grinkevičiūtė,
Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė,
Prevencinis socialinių įgūdžių lavinimas vidurinėje mokykloje: paauglių socialinių įgūdžių raiškos ypatumai
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 7 (2013): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Birutė Švedaitė-Sakalauskė,
Kodėl refleksija? Apie socialinį darbą kaip refleksyvų profesionalumą
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 6 (2012): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Snieguolė Grigužauskaitė,
Daiva Skučienė,
Šeimos ir darbo derinimo teisinės prielaidos Baltijos šalyse
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 18 (2019): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Urtė Lina Lina Orlova,
Socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybės veiksniai
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 8 (2014): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Jūratė Charenkova,
Laisvalaikis ar laisvas laikas? Globos įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų patirtis
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 15 (2017): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Margarita Gedvilaitė-Kordušienė,
Vaida Tretjakova,
Rūta Ubarevičienė,
Bevaikystė Lietuvoje: tendencijos, normos ir regioninė diferenciacija
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 18 (2019): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Ieva Adomaitytė-Subačienė,
Agnė Girkontaitė,
Donata Petružytė,
Eglė Šumskienė,
Lietuvos socialinio verslo pradininkų patirtys
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 21 (2020): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Rita Petrauskaitė-Dusevičienė,
Toma Jasiukevičiūtė,
Muzikos terapijos metodų elementų taikymas socialiniame drabe: specialistų požiūris ir patirtys
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 8 (2014): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Birutė ŠVEDAITĖ-SAKALAUSKĖ,
Danielė EIDUKEVIČIŪTĖ,
Socialinis darbas su jaunimu gatvėje – pirmoji patirtis Lietuvoje
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 11 (2015): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika