Santrauka
Straipsnyje, pateikiant teorinį viešosios ir privatinės teisės santykio aiškinimą, siekiama pažvelgti į visuomenės moralines nuostatas dėl šeimos instituto teisinio reguliavimo. Kritikuojama nekorektiškai aiškinama valstybės teisinio neutralumo tezė, pagal kurią, šeimos kūrimas yra visiškai autonominis privačių subjektų reikalas, ir todėl valstybė negali piršti kokio nors šeimos idealo. Parodoma, kad tokia pozicija remiasi nekritišku teisės ir moralės skyrimu, teisei ir moralei bendrų universalių vertybių neigimu. Straipsnyje teigiama, kad liberaliojoje teisės doktrinoje, remiantis visuomenės kolektyvinėmis etinėmis nuostatomis, neišvengiamai preziumuojama kaip viešosios teisės imperatyvas individo unikali prigimtis, jo teisės į lygybę ir pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu parodoma, kad privatinės teisės kompetenciją ginti individų laisvą susitarimą lemia ne jų individuali gamtinė, bet visuomeninė kolektyvinė būtis. Remiantis visuomenės narių laisvės ir lygybės bendruomenine kilme, nagrinėjama šeimos instituto pagrindinė prokreacinė funkcija, kurios reikalauja bendruomeninis identitetas (bendruomenės siekis išlikti istorijoje). Parodoma, kad, valstybei proteguojant skirtingų lyčių santuokas, ne paneigiama individų pasirinkimo laisvė, bet, atvirkščiai, pasirinkimo laisvei suteikiamas prasmingas turinys, kuris išplaukia iš universalių vertybių, bendrų teisei ir moralei. Straipsnyje teigiama, kad siekis sumenkinti tradicinės šeimos socialinę svarbą yra grėsmingas, nes pažeidžia pagrindinį socialinės integracijos modelių šaltinį – tradicinę šeimą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Antanas Kairys,
Raimonda Sadauskaitė,
Albinas Bagdonas,
Jonas Eimontas,
Vilmantė Pakalniškienė,
Olga Zamalijeva,
Patirto nedarbo sąsajos su vyresnio amžiaus asmenų subjektyvia gerove Baltijos šalyse
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 22 (2021): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Irma Dirsytė,
Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 23 (2021): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Daiva Skučienė,
Moterų ir vyrų senatvės pensijos Lietuvoje
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 3 (2006): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Ugnė Grigaitė,
The Deinstitutionalization of Lithuanian Mental Health Services in Light of the Evidence-based Practice and Principles of Global Mental Health
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 15 (2017): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Lina Šumskaitė,
Norminis vyriškumas tėvystės praktikose
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 8 (2014): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Vytautas Žiukas,
Socialinių darbuotojų vaidmuo mažinant skurdą Lietuvoje
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 1 (2001): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Ieva Adomaitytė-Subačienė,
Guoda Martinaitytė,
Kaip (ar) ateitis keičia socialinio darbo profesinį lauką?
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 25 (2022): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Ulfrid Kleinert,
Mintys apie laiką
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 2 (2003): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Pablo José Abascal Monedero,
Family Laws in the European Union
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 19 (2019): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
-
Jurga Kaučikienė,
Birutė Švedaitė-Sakalauskė,
Tėvo vaidmuo probleminėse šeimose: kokybinė analizė
,
Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika: T 4 (2007): Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika