Straipsnyje nagrinėjamas strypinių sistemų (santvarų) globaliosios optimizacijos uždavinys. Optimizavimui naudojami genetiniai algoritmai. Tikslo funkcija imama konstrukcijos masė, kurią stengiamasi minimizuoti nepažeidžiant iš anksto nustatytų apribojimų (pusiausvyros, stabilumo ir kt.). Visos genetiniam algoritmui reikalingos santvaros charakteristikos skaičiuojamos baigtinių elementų metodu. Santvarų topologijos optimizavimas atliekamas autorių modifikuotu genetiniu algoritmu, o formos optimizavimas – paprastu genetiniu algoritmu. Pateikiami skaitiniai pavyzdžiai. Gauti sprendiniai lyginami su globaliaisiais ekstremumais, gautais perrinkimo būdu. Visi uždaviniai išspręsti su autorių sukurta originalia programine iranga.