Šiame darbe autorių anksčiau pasiūlytas diagnostinio testo modelis pritaikytas konstruojant testą, skirtą įvertinti pirmo kurso studentų vaikinų aerobinį pajėgumą. Atliktas pilotinis tyrimas, kuris rodo, kaip iš dvireikšmių diagnostinių operatorių sudaryti informatyviausią testą, pritaikytą duotai tiriamųjų grupei. Atliekama kalibravimo procedūra – pagal esamus empirinius duomenis parenkami modelio parametrai, po to iš skirtingų diagnostinių operatorių išrenkamas tinkamiausias. Pagal siūlomą metodiką skaičiuojamas testo rezultato tikimybinis skirstinys ir testo teikiamos informacijos kiekis. Testo rezultatas – tiriamųjų norminis įvertinimas latentinio kintamojo (aerobinio pajėgumo VO2max) atžvilgiu. Didžiausio tikėtinumo metodu gaunamas maksimalaus deguonies sunaudojimo (VO2max) įvertis. Siūlomo mišraus modelio rezultatai yra tikslesni atliekant aerobinio pajėgumo norminį vertinimą.