Dar Pitagoro laikais buvo žinoma, kad muzika ir matematika turi glaudų ryšį. Muzikiniai garsai skamba harmoningai tada, kai jie tenkina tam tikras taisykles, kurios gana nesunkiai gali būti užrašytos matematine kalba. Statistiniai metodai pradėti taikymo muzikologijoje praėjusio amžiaus antroje pusėje, o per pastarąjį dešimtmetį pastebėta, kad daugelis matematinės statistikos metodų, kaip kad koreliacinė analizė, laiko eilučių analizė,
dispersinė analizė, diskriminantinė ir klasterinė analizė, Markovo grandinių modeliai ir nemažai kitų gali būti sėkmingai taikomi muzikinių duomenų analizei. Deja, Lietuvoje šie tyrimai praktiškai nebuvo atliekami. Šiuo straipsniu bandoma bent šiek tiek prisidėti prie matematinių muzikos tyrimų. Darbe muzikinio teksto duomenys (natos) analizuojamos statistiniais metodais. Tiriami muzikinių intervalų skirstiniai, atliekamas kūrinių klasifikavimas. Tyrimai atliekami naudojant kelių Lietuvos kompozitorių darbus.