Santrauka
Darbo tikslas yra išnagrinėti Rusijos Federacijos doktrinas informacijos saugumo srityje. Tokia analizė leido padėti pagrindus informavimo ir saugumo strategijai valstybės tarptautinėje arenoje ir Rusijos informacijos saugumo modelio specifikai. Rusijos informacijos saugumo modelis yra skirtas palankiai vidaus informacinei aplinkai sudaryti, pasitelkiant žiniasklaidą, padėsiančią manipuliuoti visuomenės nuomone. Tačiau ekspertai teigia, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas prieš kibernetines atakas. Taip pat buvo nustatyta, kad, siekdama užkirsti kelią informacijos grėsmei, Rusijos politinė administracija ir toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su tokiais veikėjais kaip ŠBO ir BRICS, kurie de jure išlaiko neutralią poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos santykių, tačiau de facto toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Straipsnyje peržiūrimos šiuolaikinės Rusijos informacinių ir propagandinių operacijų priemonės, kurios buvo naudojamos Čečėnijoje ir Gruzijoje, ir analizuojama propagandos operacijos prieš Ukrainą specifika. Siekdama realizuoti informacines operacijas Ukrainoje, Rusija atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaida, kaip pagrindinė priemonė siekti savo užsienio politikos tikslų, gali papildyti politinius, ekonominius, diplomatinius įtakos instrumentus. Kad būtų sustiprinta informacijos įtaka Rusijos Federacijos gyventojams ir Rytų regionų Ukrainos piliečiams, naudojama akivaizdžiai neteisinga arba smarkiai iškreipta informacija. Taip sukuriamos prielaidos skatinti separatizmą ir kartu destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Ukrainoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Eglė Gabrėnaitė,
Skirmantė Biržietienė,
Retorinė rusų kalbos intarpų vertė lietuvių politikų įrašuose „Facebook“
,
Information & Media: T 97 (2023): Information & Media
-
Akira Imada,
Kaip sukurti intelektualesnę maršrutų planavimo programą?
,
Information & Media: T 50 (2009): Informacijos mokslai
-
Karolis Petrauskas,
Kompiuterinis biojutiklių su perforuota ir selektyvia membrana modeliavimas vienmačiu keturių sluoksnių modeliu
,
Information & Media: T 50 (2009): Informacijos mokslai
-
Jūratė Skūpienė,
Automatinio sprendimų vertinimo informatikos olimpiadose raida ir perspektyvos
,
Information & Media: T 42 Nr. 43 (2008): Informacijos mokslai
-
Darius Jurkevičius,
Olegas Vasilecas,
Budėjimo tvarkaraščių sudarymas naudojant formalių konceptų analizę ir veiklos taisykles
,
Information & Media: T 50 (2009): Informacijos mokslai
-
Marek Miłosz,
Małgorzata Plechawska,
Functionality model of global collaborative knowledge systems
,
Information & Media: T 42 Nr. 43 (2008): Informacijos mokslai
-
Zinaida Manþuch,
Disertacijos apie Europos Sąjungos biurokratų neatrastąją atminties komunikaciją gynimas
,
Information & Media: T 44 (2008): Informacijos mokslai
-
Margarita Putniņa,
Aplinkos diskurso valdymas žinių visuomenėje
,
Information & Media: T 52 (2010): Informacijos mokslai
-
Andrius Gudauskas,
60 metų profesionalios žurnalistikos studijoms Vilniaus universitete
,
Information & Media: T 51 (2009): Informacijos mokslai
-
Halliki Harro-Loit,
Kadri Ugur,
Žurnalistikos raštingumo ugdymas kaip aukštojo mokslo studijų programos dalis
,
Information & Media: T 47 (2008): Informacijos mokslai