Santrauka
Darbo tikslas yra išnagrinėti Rusijos Federacijos doktrinas informacijos saugumo srityje. Tokia analizė leido padėti pagrindus informavimo ir saugumo strategijai valstybės tarptautinėje arenoje ir Rusijos informacijos saugumo modelio specifikai. Rusijos informacijos saugumo modelis yra skirtas palankiai vidaus informacinei aplinkai sudaryti, pasitelkiant žiniasklaidą, padėsiančią manipuliuoti visuomenės nuomone. Tačiau ekspertai teigia, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas prieš kibernetines atakas. Taip pat buvo nustatyta, kad, siekdama užkirsti kelią informacijos grėsmei, Rusijos politinė administracija ir toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su tokiais veikėjais kaip ŠBO ir BRICS, kurie de jure išlaiko neutralią poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos santykių, tačiau de facto toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Straipsnyje peržiūrimos šiuolaikinės Rusijos informacinių ir propagandinių operacijų priemonės, kurios buvo naudojamos Čečėnijoje ir Gruzijoje, ir analizuojama propagandos operacijos prieš Ukrainą specifika. Siekdama realizuoti informacines operacijas Ukrainoje, Rusija atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaida, kaip pagrindinė priemonė siekti savo užsienio politikos tikslų, gali papildyti politinius, ekonominius, diplomatinius įtakos instrumentus. Kad būtų sustiprinta informacijos įtaka Rusijos Federacijos gyventojams ir Rytų regionų Ukrainos piliečiams, naudojama akivaizdžiai neteisinga arba smarkiai iškreipta informacija. Taip sukuriamos prielaidos skatinti separatizmą ir kartu destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Ukrainoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Mindaugas Mikučionis,
Eugenijus Toldinas,
Algimantas Venčkauskas,
Korporacinių įmonių informacinės saugos architektūrų modeliavimas
,
Information & Media: T 42 Nr. 43 (2008): Informacijos mokslai
-
Andriy Gaidutskiy,
The Paradigm of Migranomics
,
Information & Media: T 89 (2020): Informacijos mokslai
-
Eugenijus Kurilovas,
Svetlana Kubilinskienė,
Skaitmeninės mokymo(si) išteklių ir paslaugų bibliotekos sudedamųjų dalių daugkartinio naudojimo(si) gairės (anglų k.)
,
Information & Media: T 44 (2008): Informacijos mokslai
-
Aija Kažoka,
The notion of state. Connotations of topical usage using discourse analysis
,
Information & Media: T 87 (2020): Informacijos mokslai
-
Eugenijus Kurilovas,
Jaroslav Meleško,
Irina Krikun,
Intelektinė daugiaagentė mokymosi sistema, naudojanti edukacinių duomenų tyrybą
,
Information & Media: T 79 (2017): Informacijos mokslai
-
Mantas Martišius,
Vilija Navickaitė,
Rusijos ir Gruzijos 2008 metų karinio konflikto pateikimas Lietuvos ir Italijos periodinėje spaudoje informacinio karo aspektu
,
Information & Media: T 51 (2009): Informacijos mokslai
-
Valentina Dagienė,
Eglė Jasutienė,
Informacinės technologijos matematikai vizualizuoti ir tyrinėti
,
Information & Media: T 41 (2007): Informacijos mokslai
-
Darius Jurkevičius,
Olegas Vasilecas,
Algirdas Laukaitis,
Formalių konceptų analizė, kuriant taikomosios srities ontologijas
,
Information & Media: T 46 (2008): Informacijos mokslai
-
Daiva Siudikienė,
Medijų auditorijų aktyvumo raiška daugiaterpėje medijų aplinkoje
,
Information & Media: T 69 (2014): Informacijos mokslai
-
Viktoras Paliulionis,
Aerodromų kliūtis ribojančių paviršių modeliavimas geoinformacinių technologijų priemonėmis
,
Information & Media: T 56 (2011): Informacijos mokslai