Santrauka
Darbo tikslas yra išnagrinėti Rusijos Federacijos doktrinas informacijos saugumo srityje. Tokia analizė leido padėti pagrindus informavimo ir saugumo strategijai valstybės tarptautinėje arenoje ir Rusijos informacijos saugumo modelio specifikai. Rusijos informacijos saugumo modelis yra skirtas palankiai vidaus informacinei aplinkai sudaryti, pasitelkiant žiniasklaidą, padėsiančią manipuliuoti visuomenės nuomone. Tačiau ekspertai teigia, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas prieš kibernetines atakas. Taip pat buvo nustatyta, kad, siekdama užkirsti kelią informacijos grėsmei, Rusijos politinė administracija ir toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su tokiais veikėjais kaip ŠBO ir BRICS, kurie de jure išlaiko neutralią poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos santykių, tačiau de facto toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Straipsnyje peržiūrimos šiuolaikinės Rusijos informacinių ir propagandinių operacijų priemonės, kurios buvo naudojamos Čečėnijoje ir Gruzijoje, ir analizuojama propagandos operacijos prieš Ukrainą specifika. Siekdama realizuoti informacines operacijas Ukrainoje, Rusija atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaida, kaip pagrindinė priemonė siekti savo užsienio politikos tikslų, gali papildyti politinius, ekonominius, diplomatinius įtakos instrumentus. Kad būtų sustiprinta informacijos įtaka Rusijos Federacijos gyventojams ir Rytų regionų Ukrainos piliečiams, naudojama akivaizdžiai neteisinga arba smarkiai iškreipta informacija. Taip sukuriamos prielaidos skatinti separatizmą ir kartu destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Ukrainoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Regina Varnienė-Janssen,
Publikuotų dokumentų sklaidos skaitmeninėje erdvėje metodologiniai ir technologiniai aspektai: Nacionalinės bibliografijos duomenų banko pridedamoji vertė
,
Information & Media: T 75 (2016): Informacijos mokslai
-
Juozas Mačiuitis,
Audronė Ona Ona Mikalauskienė,
Laima Zalieckaitė,
Organizacijų žinių vadybos sistemos: technologinis aspektas
,
Information & Media: T 44 (2008): Informacijos mokslai
-
Daiva Siudikienė,
Galimybės naudoti korporatyvinį pasakojimą organizacijų komunikacijoje
,
Information & Media: T 75 (2016): Informacijos mokslai
-
Anda Rozukalne,
Sergejs Kruks,
Alnis Stakle,
Ilva Skulte,
A Representation of migration in Latvian mass media (2015 – 2016): Deny voice to the voiceless
,
Information & Media: T 87 (2020): Informacijos mokslai
-
Andrius Šuminas,
Anna Mierzecka,
Jaunų žmonių politinės informacijos šaltiniai: Lietuvos jaunimo informacinės elgsenos atvejo analizė
,
Information & Media: T 70 (2014): Informacijos mokslai
-
Austė Telyčėnaitė,
Komunikacijos apie tvarią madą ypatumai Instagram platformoje: grotažymės #tvarimada naudojimas
,
Information & Media: T 95 (2023): Specialusis numeris: Informacijos ir komunikacijos teorijos ir praktikos raiškos
-
Marija Stonkienė,
Formalioji mokslo komunikacija teoriniuose modeliuose: kaitos įžvalgos
,
Information & Media: T 49 (2009): Informacijos mokslai
-
Kristina Lymantaitė,
Organizacinės elgsenos ir žinių vadybos integracija kuriant žiniomis grindžiamą biblioteką kaip organizaciją
,
Information & Media: T 48 (2009): Informacijos mokslai
-
Mariia Zaitseva,
Rusijos užsienio politikos informacijos ir saugumo komponentai
,
Information & Media: T 70 (2014): Informacijos mokslai
-
Algirdas Budrevičius,
Sąvokų sistema atvaizduotų individo žinių elastingumas ir jo bandomasis tyrimas
,
Information & Media: T 75 (2016): Informacijos mokslai