Santrauka
Darbo tikslas yra išnagrinėti Rusijos Federacijos doktrinas informacijos saugumo srityje. Tokia analizė leido padėti pagrindus informavimo ir saugumo strategijai valstybės tarptautinėje arenoje ir Rusijos informacijos saugumo modelio specifikai. Rusijos informacijos saugumo modelis yra skirtas palankiai vidaus informacinei aplinkai sudaryti, pasitelkiant žiniasklaidą, padėsiančią manipuliuoti visuomenės nuomone. Tačiau ekspertai teigia, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas prieš kibernetines atakas. Taip pat buvo nustatyta, kad, siekdama užkirsti kelią informacijos grėsmei, Rusijos politinė administracija ir toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su tokiais veikėjais kaip ŠBO ir BRICS, kurie de jure išlaiko neutralią poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos santykių, tačiau de facto toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Straipsnyje peržiūrimos šiuolaikinės Rusijos informacinių ir propagandinių operacijų priemonės, kurios buvo naudojamos Čečėnijoje ir Gruzijoje, ir analizuojama propagandos operacijos prieš Ukrainą specifika. Siekdama realizuoti informacines operacijas Ukrainoje, Rusija atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaida, kaip pagrindinė priemonė siekti savo užsienio politikos tikslų, gali papildyti politinius, ekonominius, diplomatinius įtakos instrumentus. Kad būtų sustiprinta informacijos įtaka Rusijos Federacijos gyventojams ir Rytų regionų Ukrainos piliečiams, naudojama akivaizdžiai neteisinga arba smarkiai iškreipta informacija. Taip sukuriamos prielaidos skatinti separatizmą ir kartu destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Ukrainoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Rimantas Lukoševičius,
Albinas Marčinskas,
Informacinės sistemos ir personalo ugdymas: galimybės ir apribojimai
,
Information & Media: T 55 (2011): Informacijos mokslai
-
Laura Juchnevič,
Bibliotekų vaidmenų kaita sistemų teorijos kontekste
,
Information & Media: T 69 (2014): Informacijos mokslai
-
Kęstutis Kirtiklis,
Ne vien komunikacija. Epistemologija ir metodologija kaip komunikacijos teorijų tipologijos kriterijai
,
Information & Media: T 58 (2011): Informacijos mokslai
-
Kristina Kulikauskienė,
Diana Šaparnienė,
Viešųjų bibliotekų funkcijos COVID-19 pandemijos kontekste: Šiaulių regiono bibliotekų atvejis
,
Information & Media: T 94 (2022): Information & Media
-
Indrė Petrauskaitė,
Pilietinės aplinkosaugos iniciatyvos ir judėjimai pasitelkus naująsias medijas
,
Information & Media: T 62 (2012): Informacijos mokslai
-
Virginijus Tamaševičius,
Žinių valdymo metodologija: dialektinis požiūris į žinių plėtojimo procesą
,
Information & Media: T 71 (2015): Informacijos mokslai
-
Laima Abromaitytė-Sereikienė,
Marketingo etika Lietuvos žiniasklaidoje: žiniasklaidos turinio vadovų ir marketingo / pardavimo vadovų etinių nuostatų palyginimas
,
Information & Media: T 52 (2010): Informacijos mokslai
-
Deimantas Jastramskis,
Žiniasklaidos paramos politika Lietuvoje
,
Information & Media: T 63 (2013): Informacijos mokslai
-
Lars W. W. Nord,
Švedijos žiniasklaida tarp politikos ir rinkos
,
Information & Media: T 47 (2008): Informacijos mokslai
-
Olga Miroshnychenko,
The intellectual capital of an enterprise: the innovative aspect
,
Information & Media: T 63 (2013): Informacijos mokslai