Santrauka
Darbo tikslas yra išnagrinėti Rusijos Federacijos doktrinas informacijos saugumo srityje. Tokia analizė leido padėti pagrindus informavimo ir saugumo strategijai valstybės tarptautinėje arenoje ir Rusijos informacijos saugumo modelio specifikai. Rusijos informacijos saugumo modelis yra skirtas palankiai vidaus informacinei aplinkai sudaryti, pasitelkiant žiniasklaidą, padėsiančią manipuliuoti visuomenės nuomone. Tačiau ekspertai teigia, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas prieš kibernetines atakas. Taip pat buvo nustatyta, kad, siekdama užkirsti kelią informacijos grėsmei, Rusijos politinė administracija ir toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su tokiais veikėjais kaip ŠBO ir BRICS, kurie de jure išlaiko neutralią poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos santykių, tačiau de facto toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Straipsnyje peržiūrimos šiuolaikinės Rusijos informacinių ir propagandinių operacijų priemonės, kurios buvo naudojamos Čečėnijoje ir Gruzijoje, ir analizuojama propagandos operacijos prieš Ukrainą specifika. Siekdama realizuoti informacines operacijas Ukrainoje, Rusija atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaida, kaip pagrindinė priemonė siekti savo užsienio politikos tikslų, gali papildyti politinius, ekonominius, diplomatinius įtakos instrumentus. Kad būtų sustiprinta informacijos įtaka Rusijos Federacijos gyventojams ir Rytų regionų Ukrainos piliečiams, naudojama akivaizdžiai neteisinga arba smarkiai iškreipta informacija. Taip sukuriamos prielaidos skatinti separatizmą ir kartu destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Ukrainoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Rimvydas Laužikas,
Regina Varnienė-Janssen,
Paveldas ir visuomenė: Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo strateginės plėtros gairės 2014–2020 metų programavimo laikotarpiui
,
Information & Media: T 69 (2014): Informacijos mokslai
-
Vaino Brazdeikis,
Informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis papildytų edukacinių aplinkų kaita
,
Information & Media: T 50 (2009): Informacijos mokslai
-
Aurelija Burinskienė,
Informacinės technologijos: prekybos tendencijos
,
Information & Media: T 67 (2014): Informacijos mokslai
-
Rimvydas Laužikas,
Darius Plikynas,
Vytautas Dulskis,
Leonidas Sakalauskas,
Arūnas Miliauskas,
Agentinio modeliavimo taikymas kultūros tyrimų informacijos valdymui
,
Information & Media: T 88 (2020): Informacijos mokslai
-
Žygintas Pečiulis,
Žurnalistika 2.0. Evoliucijos revoliucija?
,
Information & Media: T 68 (2014): Informacijos mokslai
-
Hasan Saliu,
Venera Llunji,
Kosovo kultūrinė diplomatija po Nepriklausomybės paskelbimo
,
Information & Media: T 93 (2022): Information & Media
-
Eugenijus Kurilovas,
Digital library of educational resources and services: evaluation of components
,
Information & Media: T 42 Nr. 43 (2008): Informacijos mokslai
-
Agota Giedrė Giedrė Raišienė,
Steponas Jonušauskas,
Informacinių ir komunikacinių technologijų įtaka darbuotojų technostresui: situacijos Lietuvoje charakteristika
,
Information & Media: T 66 (2013): Informacijos mokslai
-
Artem Zakharchenko,
Viešųjų ryšių pranešimų analizė kaip naujas kiekybinio ir kokybinio komunikacijos kampanijos tyrimo metodas
,
Information & Media: T 93 (2022): Information & Media
-
Aurelija Kuizinaitė,
Martynas Radzevičius,
Cultural Tourism and Cities: Kaunas Case
,
Information & Media: T 89 (2020): Informacijos mokslai