Santrauka
Darbo tikslas yra išnagrinėti Rusijos Federacijos doktrinas informacijos saugumo srityje. Tokia analizė leido padėti pagrindus informavimo ir saugumo strategijai valstybės tarptautinėje arenoje ir Rusijos informacijos saugumo modelio specifikai. Rusijos informacijos saugumo modelis yra skirtas palankiai vidaus informacinei aplinkai sudaryti, pasitelkiant žiniasklaidą, padėsiančią manipuliuoti visuomenės nuomone. Tačiau ekspertai teigia, kad toks modelis yra mažiau veiksmingas prieš kibernetines atakas. Taip pat buvo nustatyta, kad, siekdama užkirsti kelią informacijos grėsmei, Rusijos politinė administracija ir toliau aktyviai plėtoja bendradarbiavimą su tokiais veikėjais kaip ŠBO ir BRICS, kurie de jure išlaiko neutralią poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos santykių, tačiau de facto toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Straipsnyje peržiūrimos šiuolaikinės Rusijos informacinių ir propagandinių operacijų priemonės, kurios buvo naudojamos Čečėnijoje ir Gruzijoje, ir analizuojama propagandos operacijos prieš Ukrainą specifika. Siekdama realizuoti informacines operacijas Ukrainoje, Rusija atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaida, kaip pagrindinė priemonė siekti savo užsienio politikos tikslų, gali papildyti politinius, ekonominius, diplomatinius įtakos instrumentus. Kad būtų sustiprinta informacijos įtaka Rusijos Federacijos gyventojams ir Rytų regionų Ukrainos piliečiams, naudojama akivaizdžiai neteisinga arba smarkiai iškreipta informacija. Taip sukuriamos prielaidos skatinti separatizmą ir kartu destabilizuoti politinę ir ekonominę padėtį Ukrainoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Zenona Atkočiūnienė,
Žinių vadybos įtaka tobulinant organizacijos kompetencijas
,
Information & Media: T 52 (2010): Informacijos mokslai
-
Ilona Michailovič,
Smurtas prieš moteris kaip diskriminacijos dėl lyties forma ir lyčių stereotipų pasekmė
,
Information & Media: T 80 (2017): Informacijos mokslai
-
Rimvydas Skyrius,
Justina Valentukevičė,
Verslo analitikos judrumas, informavimo judrumas ir organizacinis judrumas: tyrimų gairės
,
Information & Media: T 90 (2020): Informacijos mokslai
-
Renata Matkevičienė,
Politinio žiniasklaidos diskurso apibrėžtys: žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos dėmens, tyrimas Renata Matkevičienė
,
Information & Media: T 44 (2008): Informacijos mokslai
-
Ilona Kiaušienė,
Asta Mikalauskienė,
Kultūros kuriama vertė darnaus vystymosi kontekste: Baltijos šalių atvejis
,
Information & Media: T 89 (2020): Informacijos mokslai
-
Hasan Gürkan,
Aybike Serttaş,
Moters grožio standartų suvokimas: suvokimo tyrimas, paremtas Foucault tiesos santykiu ir tiesos žaidimais
,
Information & Media: T 96 (2023): Information & Media
-
Monika Frėjutė-Rakauskienė,
Reali ar sukurta?: „pabėgėlių krizės“ vaizdavimas Lietuvos spaudos diskurse 2015–2017 metais
,
Information & Media: T 88 (2020): Informacijos mokslai
-
Vineta Kleinberga,
Globalus dar nereiškia, kad lokalus: klimato kaitos ir su aplinka susijusių iššūkių nušvietimas Latvijos žiniasklaidoje
,
Information & Media: T 93 (2022): Information & Media
-
Angelė Pečeliūnaitė,
„Debesų“ technologijos šiuolaikinėje bibliotekoje. Elektroninės skaityklos
,
Information & Media: T 64 (2013): Informacijos mokslai
-
Ingrida Girnienė,
Žinių valdymo įtaka nuolatiniam inovacijų kūrimui: atvejo analizė
,
Information & Media: T 68 (2014): Informacijos mokslai