Auditorijos elgsenos tyrimai yra viena aktualiausių muziejų srities temų, nes į lankytojus orientuotiems šiuolaikinės muzeologijos pagrindu veikiantiems muziejams neišvengiamai reikia suprasti, kaip lankytojai mokosi, tyrinėja ir supranta muziejaus informaciją bei komunikaciją. Straipsnyje aptariami stebėjimo, kaip vieno seniausių mokslinių tyrimų metodų, taikymo ypatumai tiriant muziejų auditorijas. Nors stebėjimas įvardijamas kaip esminis būdas tirti auditorijos elgseną realiuoju laiku, taikant šį metodą vis dar kyla klausimų dėl jo taikymo būdo, objektyvumo ir duomenų patikimumo problemų. Šiame straipsnyje siekiama išryškinti aktualius metodologinius stebėjimo ir kitų kokybinių muziejų lankytojų tyrimo metodų taikymo klausimus vertinant esminio tyrimo klausimo ir duomenų, reikalingų norint į jį atsakyti, santykį. Atsakant į klausimus remiamasi literatūros apžvalga ir daktaro disertacijos tema atlikto empirinio tyrimo rezultatais bei patirtimi. Empirinis lankytojų laisvai pasirenkamo elgesio Lietuvos muziejuje tyrimas pasitelkiamas svarbiems stebėsenos metodo bruožams iliustruoti, o išsamūs lankytojų elgesio stebėsenos tyrimo rezultatai pateikiami specialiame straipsnyje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.