Straipsnyje aptariamos kūrybiškumo praktikos, kai sąmoningos klaidos estetika yra perkeliama į algoritmų sritį. Atskaitos tašku pasirinkus vadinamąjį dirbtinį kvailumą, straipsnyje analizuojamos kūrybiškumo sąlygos algoritminėje kultūroje. Kaip viena iš dirbtinio kvailumo praktikų straipsnyje aptariami vadinamieji užkalbėjimai (angl. „jailbreaks“), kurių paskirtis yra tyčinis didžiųjų kalbos modelių klaidinimas, priverčiant sistemas elgtis ne pagal gamintojo apibrėžtą paskirtį. Straipsnyje keliama idėja, jog užkalbėjimai yra naujo tipo dvejopos paskirties pasakojimai, kurie, viena vertus, veikia kaip techninės prigimties įrankis, „nulaužiantis“ algoritminės medijos apribojimus, kita vertus, jie yra reikšminės struktūros, atgręžtos į patį vartotoją ir atliekančios tam tikrą savirefleksijos funkciją. Straipsnyje suformuluojama naratologinė užkalbėjimo sandara, pastebimas jos panašumas į naratyvinę sąmokslo teorijų struktūrą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.