Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie anksčiau atliktų darbų apie šiuolaikines moteris piktadares, giliau analizuojant, kaip jos reprezentuoja stereotipinį modelį kine ir literatūroje. Straipsnyje aptariama Sienna Brooks – pagrindinė antagonistė Dano Browno romane „Inferno“ ir jo ekranizacijoje. Būdama Bertrano Zobristo meilužė, ji pasiryžta užbaigti jo pradėtą veiklą, paleisdama į žmoniją „Inferno“ virusą. Analizuojant feministinį impulsą, atsiskleidžiantį per Siennos antagonizmą herojui, išryškėja binarinių opozicijų ribos, metamas iššūkis literatūros kritikams ir kvestionuojamas lyčių šališkumas. Moterys piktadarės dažnai pasižymi daugialypiu, sudėtingu charakteriu, todėl įgyja daugiau galios nei moterys herojės; tai svariai prisideda prie istorijos pasakojimo. Tiesioginiuose ir netiesioginiuose Browno veikėjos aprašymuose atsiskleidžia Siennos pasaulėžiūra bei mąstysena. Toks moters piktadarės naratyvo vaizdavimas parodo kintantį moterų vaidmenį siužeto konstravime, išryškindamas niuansuoto ir objektyvaus lyčių vaizdavimo kine poreikį.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.