Lietuvoje teisiniai dokumentai – Lygių galimybių įstatymas, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Darbo kodeksas – įtvirtina pareigą vykdyti lyčių lygybės politiką savivaldos lygmeniu. Savivaldybės, kaip paslaugų gyventojoms (-ams) teikėjos, privalo integruoti lyties aspektą į vietos savivaldos dokumentus bei užtikrinti lyčių lygybės principų įgyvendinimą kasdienėse praktikose. Tačiau, kaip rodo ankstesnių tyrimų rezultatai, šie procesai savivaldybėse vyksta (jei apskritai vyksta) vangiai.
Siekiant prisidėti prie žinių apie lyčių lygybės situaciją savivaldybėse Lietuvoje kaupimo ir pažvelgti giliau į komunikacinius procesus savivaldybės viduje, šio straipsnio tikslas – pasinaudojant 2019 m. dešimtyje Lietuvos savivaldybių atliktais pusiau struktūruotais interviu duomenimis ir pasitelkiant diskurso analizės prieigą aprašyti lyčių lygybės komunikacijos ypatumus Lietuvos savivaldybėse.
Atlikta atrinktos interviu medžiagos analizė parodė, kad lyčių lygybės diskursas savivaldybėse plėtojamas skirtingų „kalbančiųjų“ persidengiančiomis dimensijomis: ir organizacinė, ir individuali komunikacija, iš kurių abi reiškiasi tiek formaliai, tiek neformaliai; ir tik perdavimas informacijos, ir pasikeitimas ja; ir pasinaudojimas informacija organizuojant veiksmus, ir informacijos ignoravimas. Atliktos analizės rezultatai įrodo, kad „kalbėjimas“ gali tiek įgalinti, tiek užblokuoti veiksmą, o tai, kad šioje komunikacijoje autoritetinės galios pozicijos išlieka formaliose institucijos hierarchijose, rodo poreikį ieškoti papildomų priemonių efektyviam lyčių lygybės įgyvendinimui.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.