Nuo Sąjūdžio pradžios praėjo daugiau nei trisdešimt metų, tačiau moterų inciatyvos Lietuvos persitvarkymo sąjūdy nėra analizuotos Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas Sąjūdžio jubiliejų, 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais ir 1988–1990 metus išskyrė kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas.
Straipsnyje analizuojamas moterų įsitraukimas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvines grupes, dalyvavimas Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje ir suvažiavime. Aptariamas moterų sąjūdis, veikęs kaip Sąjūdžio dalis, miestų iniciatyvinės sąjūdžio grupės. Keliamas moterų sąjūdžio grupių veiklos ir lyderystės klausimas, aiškinamasi, kaip Moterų sąjūdis bendravo ir bendradarbiavo su Moterų taryba, Sovietų Sąjungos sukurta institucija, neturėjusia įtakos moterų įtraukimui į visuomeninę veiklą ar į ideologines propagandines partijos iniciatyvas, neskaitant pavienių atvejų. Moterų tarybų veikla išryškėjo kuriantis Sąjūdžiui ir visus 1989 metus iki Aukščiausios Tarybos rinkimų, įvykusių 1990 m. Straipsnio tikslas – atskleisti moterų vaidmenį kuriant Sąjūdį ir moterų sąjūdžio veiklų specifišką, įsitraukimo laipsnį, keltas problemas ir siūlytus sprendimus. Siekiant tikslo analizuota archyvinė medžiaga, esanti Lietuvos valstybės naujojo archyvo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio fonde, Kauno regioninio valstybės archyvo Kauno sąjūdžio fonde, to meto periodinėje spaudoje, pasitelkti šiais klausimais atlikti moksliniai tyrimai.