Šiandienis pasaulis kenčia nuo žmogaus savanaudiškumo, kai vadovaujamasi tik savo asmeniniais interesais ir pamirštama gamta, jos vertinimas ir saugojimas. Gamta kiekvieną minutę niokojama, teršiama žmogaus veiklos atliekų, be saiko naikinami jos natūralieji ištekliai. Nors gamtai duotas savireguliacijos gebėjimas atsikurti, tačiau tobulėjant žmogaus kuriamoms technologijoms, gerėjant ekonominei situacijai, sveikatos priežiūrai beprotiškais tempais didėjanti pasaulio populiacija mažina arba net panaikina šitą gamtos atsikūrimo funkciją. XXI amžiuje ypač susirūpinta švaria ir saugia gamtine aplinka. Sukurtos darnaus vystymosi koncepcijos, akcentuojančios visuomenės, ekonomikos ir aplinkos tarpusavio darnią plėtrą ir bendradarbiavimą, tenkinant kiekvienos poreikius. Tačiau demografinės problemos stabdo šios idėjos įgyvendinimą. Todėl svarbu išsiaiškinti, kokį poveikį demografiniai veiksniai turi darnaus vystymosi politikos įgyvendinimui ir ar apskritai gali būti pasiektas konsensusas tarp šių dviejų veiksnių? Jei taip, tai kaip tai padaryti siekiant kuo geresnės žmonių gyvenimo kokybės, bet kartu labai saugant ir tausojant gamtą, bei jos išteklius.
Šio mokslinio straipsnio tikslas – išanalizuoti demografinių veiksnių poveikį darniam vystymuisi. Aptariant darnaus vystymosi apibrėžimą, koncepciją, naudojamas aprašomasis metodas. Demografiniams veiksniams, jų pokyčių įtakai darnumui ir iš to kylančiai problematikai analizuoti pasitelkiami kritinės probleminės, lyginamosios analizės, mokslinės argumentacijos ir literatūros analizės metodai.
Reikšminiai žodžiai: darnus vystymasis, aplinkosauga, ekonomika, socialinė aplinka, demografiniai veiksniai, populiacija, urbanizacija, išsilavinimas, gyventojų amžiaus pokyčiai, valstybė, visuomenė, darnaus vystymosi strategija.
The Impact of Demographic Factors on the Sustainable Development
Toma Ivanauskaitė
Summary
The nowadays’ world is suffering from human selfishness, which follows only peoples’ personal interests, whereas the nature and its value have been forgotten. Every minutethe nature is being devastated, polluted by human activity waste. Nature has been given a self-regulation ability to recover and purify. However, the developing new technologies, while improving the economic situation, health care, the hectic world’s growing population, reduce or eliminate more of this natural function of recovery. In the twenty-first century, of particular concern is the clean and safe natural environment. There was formu lated the concept of sustainable development, which emphasizes the social, economic and environmental development and cooperation in meeting the needs of each of them. However, the demographic problems impede the idea. Therefore, it is important to understand how demographic factors affect the implementation of sustainable development policies and whether there can be a consensus between these two factors. If so, how to improve the quality of life, at the same time protecting and preserving the nature and its resources? The aim of this article is to analyze the effects of demographic factors on sustainable development.