[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Prasidėjus sparčiai informacinių technologijų ir interneto plėtrai greitai buvo pastebėti atsirandantys skirtumai tarp įvairių technologijomis besinaudojančių ir nesinaudojančių visuomenės grupių ar atskirų individų. Šiems skirtumams apibrėžti buvo pradėtas vartoti skaitmeninės atskirties terminas. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama fizinei naujausių informacinių technologijų ir interneto prieigai, o šiandien vis plačiau kalbama apie efektyvų technologijų išnaudojimą, kurį dažnai nulemia turimi įgūdžiai, suvokiama nauda ir tinkama motyvacija. Šiame straipsnyje remiantis įvairiais statistiniais rodikliais yra analizuojamos skirtingų lygmenų skaitmeninės atskirties apraiškos Lietuvoje. Siekiama išsiaiškinti, kurios visuomenės grupės jaučia didžiausią socialinę ir skaitmeninę atskirtį mūsų šalyje, taip pat nustatyti kiekvieno skaitmeninės atskirties lygmens požymius ir pokyčius.
ALEKSANDRAVIČIUS, Alvydas (2014). Elektroninių viešųjų paslaugų organizavimo kaimiškosiose vietovėse modeliai. Regional Formation and Development Studies: Journal of Social Sciences, vol. 1, no. 12, p. 6–18. https://doi.org/10.15181/rfds.v12i1.681
BARZILAI-NAHON, Karine (2006). Gaps and bits: conceptualizing measurements for digital divide/s. The Information Society, vol. 22, no. 5, p. 269–278. https://doi.org/10.1080/01972240600903953
HARGITTAI, Eszter (2002). Second-level digital divide: differences in people's online skills. First Monday, vol. 7, no. 4. Prieiga per internetą: <http://firstmonday.org/issues/issue7_4/hargittai/index.html>.
MANŽUCH, Zinaida; GUDINAVIČIUS, Arūnas; ŠUMINAS, Andrius (2018). Skaitmeninės atskirties mažinimo priemonės Lietuvoje: tikslinės grupės ir taikymo rezultatai. Viešoji politika ir administravimas, t. 17, Nr. 1, p. 84–98. Doi: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ppaa.17.1.19789. https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.17.1.19789
LIUBINIENĖ, Vilmantė; THUNQVIST, Daniel Persson (2015). Media literacy and digital divide: a cross-cultural case study of Sweden and Lithuania. Creativity Studies, vol. 8, iss. 2, p. 134–148. Doi: 10.3846/23450479.2015.1046407. https://doi.org/10.3846/23450479.2015.1046407
ROBINSON, Laura; COTTEN, Shelia R.; ONO, Hiroshi; QUAN-HAASE, Anabel; MESCH, Gustavo; CHEN, Wenhong; SCHULZ, Jeremy; HALE, Timothy M.; STERN, Michael J. (2015). Digital inequalities and why they matter. Information, Communication & Society, vol. 18, No. 5, p. 569–582. https://doi.org/10.1080/1369118X.2015.1012532
SALINAS, Romelia (2003). Addressing the digital divide through collection development. Collection Building, vol. 22, iss. 3, p. 131–136. https://doi.org/10.1108/01604950310484456
SCHEERDER, Anique; VAN DEURSEN, Alexander; VAN DIJK, Jan A. G. M. (2017). Determinants of Internet skills, uses and outcomes. A systematic review of the second- and third-level digital divide. Telematics and Informatics, vol. 34, p. 1607–1624. Doi: <http://dx.doi.org/10.1016/j.tele.2017.07.007>. https://doi.org/10.1016/j.tele.2017.07.007
ŠAULAUSKAS, Marius Povilas (2001). Skaitmeninės Lietuvos profiliai. Informacijos mokslai, 2001, t. 19, p. 20–30.
ŠUMINAS, Andrius (2012). Socialinės medijos rinkiminėje komunikacijoje: lygios galimybės ar skaitmeninė atskirtis? Agora. Politinių komunikacijų studijos, Nr. 1, p. 44–52.
VAN DIJK, Jan A. G. M. (2006). The network society: social aspects of new media. Thousand Oaks, CA: Sage. 292 p. ISBN 1-4129-0867-1.
VAN DIJK, Jan A. G. M.; HACKER, Kenneth (2003). The digital divide as a complex and dynamic phenomenon. The Information Society, vol. 19, No. 4, p. 315–326. https://doi.org/10.1080/01972240309487
WARSCHAUER, Mark (2002). Reconceptualizing the digital divide. First Monday, vol. 7, No. 7, prieiga per internetą: <http://firstmonday.org/ojs/index.php/fm/article/view/967/888>.
VEHOVAR, Vasja; SICHERL, Pavle; HÜSING, Tobias; DOLNICAR, Vesna (2006). Methodological challenges of digital divide measurements. The Information Society, vol. 22, No. 5, p. 279–290. https://doi.org/10.1080/01972240600904076
YU, Liangzhi (2006). Understanding information inequality: making sense of the literature of the information and digital divides. Journal of Librarianship and Information Science, vol. 38, iss. 4, p. 229–252. https://doi.org/10.1177/0961000606070600
ŽILINSKAS, Gintaras (2011). Lietuvos Respublikos darnaus vystymosi politika: skaitmeninės atskirties problemos regioninis aspektas. Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai, Nr. 1(25), p. 262–270.
ŽILINSKAS, Gintaras (2012). Skaitmeninės atskirties Lietuvos Respublikos regionuose analizė. Viešoji politika ir administravimas, t. 11, Nr. 3, p. 502–513.