Lietuvių literatūros mokymo organizavimas ir kontrolė vėlyvuoju sovietmečiu

Santrauka

Nors diskusijos apie literatūros mokymą mokykloje netyla ir šiandien, iki šiol stinga išsamesnio ir kritiškesnio literatūros mokymo ir jo kontrolės mechanizmų sovietmečio Lietuvoje aptarimo ir refleksijos. Stengiantis iš dalies užpildyti šią spragą, šiame straipsnyje, remiantis įvairia tyrimui aktualia medžiaga (archyvais, periodika, vadovėliais, mokyklinėmis programomis, amžininkų liudijimais, egodokumentika ir kt.), rekonstruojama, kaip buvo organizuotas literatūros mokymo procesas sovietmečiu. Koncentruojamasi į laikotarpį nuo Atlydžio iki sovietmečio pabaigos, kada švietimas imtas reformuoti. Straipsnyje aptariamos svarbesnės institucijos ir asmenybės – literatūros mokymo organizavimo lėmėjai, literatūros vadovėlių ir programų (aukštesnių klasių koncentrui) autoriai, medžiagos mokyklai rengimo kontekstas, taip pat ir mokytojų liudijimai apie reikalavimus literatūros mokymui ir tam skirtos medžiagos raidą. Siekiama panoramiškai apžvelgti ir susisteminti lituanistinio turinio formavimo(si) istoriją vėlyvuoju sovietmečiu.