„Atvirkščias“ Naujasis istorizmas ir latvių literatūra: Gundegos Repšės romanai

Santrauka

Straipsnio autorė, išmėgindama interpretacines Naujojo istorizmo galimybes, latvių rašytojos Gundegos Repšės romanus siūlo žvalgyti neatsiejus nuo jų istorinio konteksto. Atvira ir miglota Naujojo istorizmo metodologija skatina žaismingai įsitraukti į šio teorinio diskurso metodų ir interpretacinių strategijų svarstymus bei mąstyti kritiškai. Repšės romanus autorė taip pat siūlo skaityti kaip literatūrinę taip vadinamo „atvirkščio“ Naujojo istorizmo praktiką, t. y. kaip tam tikrą kūrybinio rašymo metodą, įgalinantį istorijos, literatūros ir rizominio mąstymo koreliacijas. Tai leidžia atskleisti galios sistemas ir prielaidas ir komentuoti jas „iš apačios“, taip formuojant naujus fikcijos, istorijos ir kalbos apmąstymo būdus. Taip interpretuojant straipsnyje parodoma, jog „atvirkščias“ Naujasis istorizmas kaip kūrybinio rašymo metodas skatina permąstyti galios struktūros, tebeegzistuojančios šiuolaikinėje visuomenėje, buvimą. Atminčių tinklas, perteiktas menine kalba, leidžia aiškiau išvysti dabarties situaciją ir praeities tęstinumą.