Straipsnyje apžvelgiama literatūrinio kanono kaita po Kroatijos nepriklausomybės karo. Pokyčius didžiąja dalimi inicijavo Kroatijos dalmatų autoriai, susibūrę apie žurnalą Feral Tribune, savo kūryboje naudoję grubų, tiesmuką, kartais trikdantį juodą humorą ir natūralistiškai vaizdavę kasdienį gyvenimą. Estetinio kanono kaita vyko lėtai, vis dėlto, išsivaduoti iš perdėto patriotizmo reikalavusiems ir dažnai disidentizmu bei aktyvizmu viešai kaltintiems autoriams galiausiai pavyko pakeisti visuomenės mąstyseną. Kanono pokyčiai tapo įmanomi politinių procesų dėka. Straipsnyje nagrinėjamas ir antikanono susiformavimas, teigiama, kad politinio elito cinizmą demaskavęs humoras pasitarnavo kaip katarsį sukelianti introspekcijos forma, būdas bendruomenei atsikratyti praeities dilemų. Straipsnyje taip pat apžvelgiama kroatų literatūros situacija nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio iki šių dienų, pasisakoma prieš perteklinę patriotinių knygų leidybą, atskleidžiama, kaip kintančios estetinės praktikos transformuoja ir patį literatūros kanoną.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.