Nacionalinio literatūros kanono paribiai versus centras: Legendos apie meistrą Manolę recepcija Rumunijos švietime

Santrauka

Pagrindinis straipsnio tikslas – atskleisti „Legendos apie meistrą Manolę“ recepciją Rumunijos švietime nuo kūrinio įtraukimo į šalies literatūros kanoną iki pokomunistinio laikotarpio. Straipsnyje nagrinėjama, kaip XIX a. sukurta ir tarpukario kritikų (pvz., George’o Călinescu, Mircea Eliade’ės) įtvirtinta šio teksto interpretacija, Nicolae’ės Ceaușescu režimo laikais paversta protochronizmo ideologijos įrankiu, pasiekė pokomunistinių laikų mokyklinius vadovėlius. Nors po 1989 metų kūrinį bandyta dekanonizuoti, taikant feministinę prieigą, tai neturėjo įtakos mokykliniuose vadovėliuose dominuojančiai legendos interpretacijai. Mokomojoje medžiagoje vis dar pabrėžiamas Manolės vyriškumas ir pasiaukojimas dėl kūrybos, ignoruojant Anos, moteriškojo legendos personažo, perspektyvą, jos pasiaukojimą. Atsispyrus nuo prielaidos, kad kanonas yra tam tikrų įsitikinimų rinkinys, su kuriuo galima polemizuoti, kurį galima formuoti ir dekonstruoti, straipsnyje siūloma į mokyklinius vadovėlius įtraukti keletą naujų „Legendos apie meistrą Manolę“ literatūrinių interpretacijų.