Miroslav Válek: trys kanoniškumo pakopos

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama įtakingo slovakų poeto Miroslavo Váleko (1927–1991) vieta nacionaliniame literatūros kanone. Rekonstruojama Váleko literatūrinė trajektorija: nuo individualistinės, intymiosios lyrikos kūrėjo, kuris į slovakų literatūrą įžengė politinio atšilimo ir liberalizacijos laikotarpiu, tapdamas reikšmingu savo kartos balsu; poeto, rašančio ilgus asociatyvius eilėraščius su politiniu atspalviu, kurių kulminacija tapo 8-ajame dešimtmetyje atskira knyga išleista kontroversiška poema; iki ne mažiau kontroversiško Slovakijos Socialistinės Respublikos kultūros ministro posto. Remiantis Váleko poezijos kritine recepcija ir leidybos istorija, nagrinėjama poeto pozicijos ambivalencija ir kaita socialistinės ir posocialistinės literatūros kanone. Nepaisant tam tikrų svyravimų, ankstyvojoje poetinėje programoje susikurtas rašytojo įvaizdis, sutapęs su tuo metu pageidaujamu poeto vaizdiniu, išsilaikė iki dabar. Válekas buvo ir tebėra poetas ir politikas: vidinės sumaišties kamuojamas kūrėjas ir socialinės bei politinės pakraipos autorius. Straipsnyje išryškinamas skirtumas tarp socialistinio estetinio kanono, kuriame šiedu vaidmenys darniai sugyveno (bent jau oficialioje literatūros kritikoje), ir posocialistinio slovakų kanono, kuriam būdingas skeptiškas politinių meno apraiškų vertinimas.