Straipsnyje pristatoma Sándoro Márai (1900–1989) vieta vengrų literatūros kanone po 1989 metų Rytų bloko šalyse prasidėjusio nacionalinio kanono ir tapatumo persvarstymo kontekste. Kanonas traktuojamas kaip tam tikros tapatybės sklaidos visuomenėje priemonė; atskleidžiama, kaip Márai kūryba vertinta kintančiose sociopolitinėse aplinkybėse įvairiais jo gyvenimo tarpsniais ir po mirties. Pasitelkus istorinę perspektyvą, analizuojami skirtingi rašytojo karjeros etapai: kelias į kritikų ir skaitytojų pripažinimą XX a. 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose, komunistinės kampanijos prieš rašytoją laikotarpis, dekanonizacijos laikotarpis ir didysis sugrįžimas į literatūrinę apyvartą 10-ajame dešimtmetyje. Straipsnyje nurodomi pagrindiniai aspektai, turėję įtakos Márai recepcijai, išdėstomos priežastys, kodėl jo kūryba vertinta prieštaringai. Analizėje įvardijami socialiniai, politiniai ir istoriniai kontekstai, kurie darė poveikį skirtingoms Márai kūrybos (re)interpretacijoms, jo pozicionavimui kanone. Prieinama prie išvados, kad, nepaisant pomirtinio Márai literatūrinio sugrįžimo ir tarptautinės sėkmės, jo vieta vengrų literatūros kanone tebėra neapibrėžta, todėl būtina į jo kūrybą pažvelgti naujai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.