Nepaisant XX a. antrojoje pusėje vyravusios autoriaus mirties sampratos, rašytojo biografija visada netiesiogiai įsiterpia į kanonizacijos procesą: a priori kaip papildomas kanonizacijos argumentas (pvz., dalyvavimas tautiniame judėjime) arba a posteriori, kai kanonizuojamas autorius, anot Jurijaus Lotmano, įgyja teisę į biografiją. Be to, biografija tampa reikšmingu veiksniu kanono persvarstymo ir perrašymo atvejais, ypač kai tai yra susiję su politinėmis permainomis visuomenėje, pvz., socrealistinio kanono formavimo arba radikalios jo dekonstrukcijos atveju. Dėmesys biografiniams tekstams ir rašytojų biografijoms žymiai išaugo XXI a., pačiai literatūrai bandant ištrinti ribas tarp fikcijos ir biografijos, literatūrologams svarstant, ar atšaukimo kultūros ir istorinės atminties kontekste įmanoma atskirti autorių nuo jo kūrinio. Tokiame teoriniame ir istoriniame kontekste aptariu biografijos vaidmenį rašytoją kanonizuojant ir dekanonizuojant, svarstau, kaip šie procesai ir kultūrinės paradigmos kaita veikia rašytojų biografijų interpretacijas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.