(Ne)įšventintųjų solidarizacija. Moterų literatūros vakarai 1930 m., 1935 m. ir 1938 m.

Santrauka

Straipsnyje aptariami literatūros renginiai – 1930 m., 1935 m. ir 1938 m. vykę ateitininkių ir žurnalo Naujoji vaidilutė organizuoti Moterų literatūros vakarai, kuriuos pristatant remiamasi viešojo diskurso šaltiniais, t. y. periodikoje (dienraščiuose ir kultūrinėje spaudoje) išspausdintomis šių vakarų apžvalgomis. Tyrime atsižvelgiama į kitų mokslininkų atliktus to laikotarpio tyrimus ir XX a. 4-ajame dešimtmetyje vykusias polemikas moterų dalyvavimo kultūroje klausimais. Proceso analizei pasitelkiama literatūros sociologijos prieiga ir metodologiniai įrankiai iš Pierre’o Bourdieu kultūrinės produkcijos lauko teorijos, kuria remiantis moterų grupė traktuojama kaip apribotoji, nesavarankiška literatūros lauko dalyvių grupė. Straipsnyje tyrinėjamos Moterų literatūros vakaruose per laiką įvykusios transformacijos: šių vakarų plėtra, koncepcijos kaita, dalyvių bei organizatorių reakcijos į kritiką ir šios kritikos pasekmės. Taip pat stebima, kaip per tyrinėjamą periodą (8 metus) kinta moters, kaip rašytojos, samprata ir įšventinimo į rašytojas galimybės.