Santykis su emigracija Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo-Vaižganto publicistikoje
Straipsniai
Gitana Vanagaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publikuota 2022-12-30
https://doi.org/10.51554/Coll.22.50.05
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

XIX a. pabaiga
emigracija
publicistika
pasaulėvaizdis
Vincas Kudirka
Juozas Tumas-Vaižgantas

Kaip cituoti

Vanagaitė, G. (2022) “Santykis su emigracija Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo-Vaižganto publicistikoje”, Colloquia, 50, pp. 63–78. doi:10.51554/Coll.22.50.05.

Santrauka

Masinė emigracija į Ameriką prasidėjo paskutiniais XIX a. dešimtmečiais. Skaičiuojama, kad iki I pasaulinio karo iš Lietuvos išvyko apie 500 tūkstančių žmonių. To meto Lietuvos inteligentai emigraciją suvokė kaip problemą. Straipsnyje nagrinėjamas dviejų iškiliausių XIX a. pabaigos inteligentų, turėjusių lemiamą įtaką formuojant tautinę ir pilietinę savivoką, – Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo-Vaižganto – publicistikoje išsakytas požiūris į emigraciją, jos keliamus pavojus atskiram individui ir visai šaliai. Aptariama, kokias emigracijos temas ir problemas ryškina Kudirka ir Vaižgantas, kuo yra panašus jų santykis su emigracijos reiškiniu ir kuo skiriasi. Remiantis kognityvinės lingvistikos prielaida, kad bet kokio tipo diskursas atspindi kalbines, socialines, ideologines ir psichologines autoriaus nuostatas, straipsnyje per Kudirkos ir Vaižganto publicistikos kalbą atskleidžiamas jų mąstymo, pasaulio suvokimo savitumas. Daroma išvada, kad Kudirkos ir Vaižganto publicistikoje fiksuoti vertybiniai santykio su emigracija skirtumai yra sąlygoti skirtingo autorių pasaulėvaizdžio.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.