Straipsnyje iš mažumų literatūros perspektyvos gilinamasi į šiuolaikinio literatūros kanono problemą Vakaruose ir Lietuvoje. 8-ame XX a. dešimtmetyje amerikiečių akademiniame bei viešajame diskurse vykusi diskusija dėl literatūros kanono aptariama detaliau – liberalaus pliuralizmo ideologijos kontekste. Svarbiausias šios diskusijos rezultatas buvo anglakalbio literatūros kanono „atvėrimas“, mažumų literatūros studijų įsteigimas bei „kanono teorijos“ kaip atskiros kultūros tyrimų šakos atsiradimas. Svarstoma, kuo ši diskusija bei vėlesnė jos refleksija Cornellio Westo, Johno Guillory, Michailo Grono rašiniuose gali būti naudinga vertinant dabartinę Lietuvos situaciją, gvildenant posovietinio literatūros kanono ir mažumų literatūros problemas. Lietuvos specifika susijusi su kitokia negu Vakaruose dominuojančios tautos ir didžiausių mažumų santykių istorija, mažumų literatūrinių tradicijų kultūrinio kapitalo apimtimi bei išskirtinai akademiniame lauke vykstančia mažumų literatūros refleksija.