Feministinė fenomenologija Birutės Ciplijauskaitės kritikoje

Santrauka

Straipsnyje eskiziškai pristatomos feministinės fenomenologijos bendrosios gairės ir aptariamas praktinis jos pritaikomumas. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiamos besiformuojančios šiuolaikinės sinkretinės kritinio mąstymo paradigmos – feministinės fenomenologijos – bendrosios tendencijos, istoriniai faktoriai, lėmę jos atsiradimą, esamų tyrimų pritaikomumas ir neišnaudotas potencialas. Aptariamos feministinės fenomenologijos tyrimų strategijos, idėjinės klasikinės fenomenologijos ir feminizmo bendrybės, dviejų mąstymo tradicijų integracija bei iš jos kylantis tarpdiscipliniškumas ir jo teikiamos galimybės. Antroje straipsnio dalyje žvalgoma, kaip feministinės fenomenologijos nuostatos išbandomos literatūros kritikoje, konkrečiai lietuvių išeivės Birutės Ciplijauskaitės studijose. XX a. 8–10 dešimtmečiais Ciplijauskaitės monografijos ir straipsniai atskleidžia hibridinių, inovatyvių literatūrologinių darinių egzistavimą ir praktinį feministinės fenomenologijos pritaikomumą, paradoksaliai chronologiškai aplenkusį institucinio teoretizavimo atvejus.