Aiškesnį sovietinės praeities vaizdinį padeda susikurti reikšmingų kūrinių perinterpretavimas, žanrinio jų kodo tikslinimas. Straipsnyje persvarstoma žanrinė Juozo Apučio kūrinio Vargonų balsas skalbykloje (1989) apibrėžtis (mažasis romanas, o ne apysaka) ir siekiama atskleisti, kaip jame pozicionuojamos kartos atstovų laikysenos bei kokios buvo jų nestabilumo ar/ir degradacijos priežastys. Aptariant kūrinio veikėjų laikysenų trajektorijas nuo ankstyvo pokario iki XX a. 9-ojo dešimtmečio, straipsnyje pabrėžiama sovietinio režimo represyvumo įtaka disharmoniškam asmenybės formavimuisi. Paskutiniame straipsnio skirsnyje apžvelgiamas autorinių teksto korekcijų pobūdis pakartotinai publikuojant Vargonų balsą skalbykloje 2010 m.