Straipsnyje siekiama aprašyti dedikacijos efektą Juozo Apučio novelėje „Nesmagu, kad liekat vienas“, dedikuotoje Broniui Radzevičiui. Dedikacija implikuotą adresato vaizdinį siūloma suvokti kaip pasakojimą organizuojantį principą, primenantį parabolinių pasakojimų sąrangą. Apučio, kuris buvo ir Radzevičiaus kūrybos redaktorius, novelės pradžioje esanti dedikacija Broniui Radzevičiui skatina galvoti apie bendresnius pasakojimo kontūrus: apie novelės pasakojimą apglobiančio Radzevičiaus pasakojimo apmatus ir apie interpretacinį novelės pasakojimo santykį su abiem šiais pasakojimais implikuoto rašytojo kūryba.