Tomo Venclovos eilėraštis kaip atminties vieta
Straipsniai
Donata Mitaitė
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Publikuota 2019-06-01
https://doi.org/10.51554/Col.2019.28652
PDF

Reikšminiai žodžiai

atminties vieta
kontekstas
eilėraštis
komentaras
totalitarizmas
poetų karta

Kaip cituoti

Mitaitė, D. (2019) “Tomo Venclovos eilėraštis kaip atminties vieta ”, Colloquia, 42, pp. 13–42. doi:10.51554/Col.2019.28652.

Santrauka

Straipsnyje remiamasi Prierre’o Nora atminties vietos samprata, prancūzų istoriko teiginių reikšmę literatūrai pabrėžusiais Renate Lachmann bei Pavelu Uspenskiu, ir teigiama, kad į Tomo Venclovos eilėraščius galima žiūrėti kaip į atminties vietą. Poetas įtvirtina atmintį apie ankstesnę literatūros tradiciją (ypač jam svarbūs rusų poetai Anna Achmatova, Josifas Brodskis, Osipas Mandelštamas, Borisas Pasternakas), o sykiu ir nesusitaikymo su totalitarizmu poziciją, poeto kartos ir jo paties gyvenimo istoriją. Siekis įtvirtinti atmintį atsiskleidžia pačių eilėraščių poetikoje, jų dedikacijose ir epigrafuose, be to, Venclova norimus skaitytojo sąmonėje užfiksuoti kontekstus visada pabrėžia eilėraščių komentaruose ir interviu. Venclovos eilėraščiai nesiriboja tik atminties įtvirtinimu, tačiau būtent tai poetui yra ypač svarbu.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai