Straipsnyje siekiama aptarti puikybės apraiškų ypatumus Juozo Tumo-Vaižganto romane Pragiedruliai. Straipsnyje pristatomi trys puikybės tipai, randami šiame romane. Sviestavičiaus istorija leidžia aptarti bajoriškojo pūtimosi ypatumus. Siekiant detaliau atskleisti šio puikybės tipo specifiką, straipsnyje pasitelkiamas ir ankstyvasis Vaižganto apsakymas Tėvo palikimas. Neapykantos ir egoizmo aistroms pavaldaus vaistininko Viadorellio figūroje demonstruojama puikybės apsėsto žmogaus dvasinė degradacija. Parodoma, kad šios individualiõs tragedijos pasekmės turi neigiamos įtakos visuomenės tapsmui, stabdo tautos sąmonėjimo procesą. Trečiasis puikybės tipas sietinas su išorinių puikybės elgesio elementų sąmoningu vartojimu komunikacijoje. Tokiu atveju kalbama ne apie puikybę kaip tokią, o tik apie „apsimetinėjimą“ išpuikusiu didesnio įtaigumo tikslais. Šios trys puikybės formos Pragiedruliuose taikomos autoriaus požiūriui į taisytinus visuomenės ir politinės sistemos aspektus išreikšti.