Straipsnyje aptariami lituanistikoje netirti Sofijos Tyzenhauzaitės de Šuazel-Gufjė (Sophie de Tisenhaus de Choiseul-Gouffier, 1790–1878) istoriniai romanai, apibrėžiant autorės kūrybinės biografijos ir bendruosius žanrinės problematikos kontūrus – romanų komunikacinį pobūdį, istorijos reprezentacijos specifiką, romanuose atskleistą senojo elito tapatybės ir jos kaitos refleksiją. Dėmesys skiriamas visų pirma tiems autorės romanams, kurie buvo išversti iš prancūzų į lenkų, vėliau – ir į lietuvių kalbą, vadinasi, įtraukti į Lenkijos ir Lietuvos literatūrinį diskursą. Kadangi autorė kaip rašytoja nėra pakankamai aptarta lietuvių mokslinėje ir mokslo populiarinimo literatūroje, o jos kūrybos pristatymuose yra įsivėlę netikslumų, straipsnio pabaigoje pateikiamas jos kūrinių sąrašas.