Intelektualiosios lietuvių literatūros problema: Ramūno Klimo atvejis

Santrauka

Straipsnyje pristatomos kognityvinės poetikos galimybės analizuojant sudėtingus, daugiasluoksnius intelektualiosios lietuvių literatūros tekstus ir bandant užčiuopti formaliuosiuose elementuose slypinčią šio tipo tekstų specifiką ir gylį. Remiantis Peterio Stockwello siūloma kognityvinės poetikos koncepcija, aptariamos schemų, kognityvinės deiksės ir deiktinio perkėlimo sąvokos, leidžiančios ištirti ir apibūdinti teksto konstravimo principus. Šaltiniu pasirinkta intelektualiosios literatūros atstovu vadinamo Ramūno Klimo apysaka Gintė ir jos žmogus. Kognityvinės poetikos aspektu išanalizavus Klimo apysakai būdingas schemas ir deiksių naudojimą, tokios priemonės, kaip įvairių deiktinių kategorijų maišymas, schemų pertvarkymas, laikomos vienu būdų skaitymo procese nuolat kurstyti skaitytojo smalsumą ir dėmesį. Kartu šios priemonės sulėtina skaitymo procesą, apsunkina teksto suvokimą ir interpretaciją – taip aktyvuojama Reuveno Tsuro apibūdinama uždelstoji kategorizacija. Kad šis struktūriškai sudėtingas Klimo tekstas būtų iki galo suprantamas, išryškėtų minėtų rašymo formų prasmės, jis turėtų būti skaitomas pasitelkus ezopinį kodą, aktualizuojamą tekste esančių užuominų apie sovietinio, autoriaus gyvento, laikotarpio kritiką. Remiantis Klimo apysaka daroma išvada, kad paslėptam pranešimui koduoti intelektualiosios literatūros tipas itin parankus būtent dėl aktyvuojamos uždelstosios kategorizacijos, reikalaujančios mentalinių pastangų, – taip skaitytojas paruošiamas refleksijoms, būtinoms ezopiniam pranešimui suprasti.