Vilnos skaitymas Pirmojo pasaulinio karo metais

Santrauka

Pirmasis pasaulinis karas buvo labai reikšmingas Vilniui. Prieš karą buvęs
Rusijos imperijos provincijos miestu, po 1920 m., nepaisant Lietuvos
protestų, Vilnius buvo inkorporuotas į Lenkijos Respubliką. Straipsnyje
apžvelgiami svarbiausi 1914–1918 m. įvykiai mieste, daugiausia remiantis dviem šaltiniais: daug vėliau jidiš kalba parašytais Vilniaus gyventojo žydo Hiršos Abramovičiaus atsiminimais (1999) ir per karą keliais leidimais išėjusiu vokiečių kareiviams skirtu Paulo Monty vadovu po Vilnių. Skirtingos šių šaltinių perspektyvos atskleidžia, kad kiekviena tautinė grupė miesto erdvę suvokė itin savitai.
Abramovičiaus atsiminimuose Vilnius iškyla kaip vieta, kur žydai, lenkai ir kitų tautybių atstovai gebėjo palyginti gerai sutarti ir kartu darbuotis. Rašytojui žydai buvo ne tik neatskiriama vilniečių, bet ir pačios miesto tapatybės dalis. Tačiau net šis išsilavinęs, plačių pažiūrų memuaristas kandžiai pažymi, kad jo paties viltys ir lūkesčiai dėl tarpetninio bendradarbiavimo ne visada atspindi platesnį daugumos gyventojų, ypač lenkų, supratimą. 
Monty kelionių gidas parašytas turint visiškai kitokį tikslą – juo siekta vokiečių kareiviams pristatyti „rytietišką“, „egzotišką“ miestą. Šiame unikaliame leidinyje orientalizuotas kalbėjimo būdas ir globėjiškas požiūris į Vilnių dera su autoriui būdingu akivaizdžiu susidomėjimu ir žavėjimusi šiuo miestu.