Žydiškojo Vilniaus ikonografija Pirmojo pasaulinio karo metais

Santrauka

Straipsnis skirtas istoriografijoje mažai tirtam objektui – Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio Vilniaus dailei, kai miesto meninėje scenoje atsirado naujas žaidėjas – vokiečių dailininkai. Jie atvyko į Rytų frontą kaip kareiviai, dažniausiai dirbo masinėse medijose ir Oberoste sukūrė daug kūrinių vietiniais motyvais, tarp kurių svarbią vietą užima žydiška tematika. Autorė parodo, kaip Vilniuje leisti vokiečių laikraščiai ir iliustruoti jų priedai vaizdavo žydiškąjį Vilnių, kaip formavo žymiausias ikonines jo vietas. Nagrinėjama, kuo skyrėsi tekstinės ir vizualinės interpretacijos, analizuojamas Vilniuje leistų laikraščių Zeitung der 10. Armee ir Wilnaer Zeitung turinys ir publikacijų skirtumai. Straipsnis pirmą sykį istoriografijoje atskleidžia, kaip laikraščiuose dirbusių intelektualų – žurnalistų, rašytojų, dailininkų – liberalios pažiūros ir žydiška kilmė veikė Ostjuden diskurso atsiradimą, kokią reikšmę jam turėjo neformalus „Inteligentų klubas“, veikęs Kaune Pirmojo pasaulinio karo metais ir propagavęs sionistines pažiūras, taip pat iškeliamas tuo pačiu metu susiformavusio žydiškojo diskurso poveikis tarpukario Vokietijos ir Vilniaus meninei aplinkai.