1920–1940 m. Kauno miesto gyventojų vidaus pasų kortelės kaip genealogijos ir lokalinės istorijos šaltinis
Straipsnyje nagrinėjamos 1920–1940 m. Kauno mieste išduotų vidaus pasų kortelės ir jose pateikti gyventojų sociodemografiniai duomenys (tautybė, konfesija, gimimo vieta, darbinė veikla ir kt.). Aptariama jų reikšmė genealogijos ir lokalinės istorijos tyrimuose. Nustatyta, kad 1920–1940 m. Kaune vidaus pasus gavo 89 620 asmenų, iš jų 58,76 % lietuvių, 30,27 % žydų, 3,16 % lenkų, 3,12 % vokiečių, 2,74 % rusų, 0,33 % gudų. 59,13 % vidaus pasus Kaune gavusių asmenų buvo katalikai, 28,9 % – judėjai, 5,44 % – evangelikai liuteronai ir evangelikai reformatai, 3,14 % – stačiatikiai, 0,96 % – sentikiai. Šie rezultatai daugeliu atvejų artimi 1923 m. visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis. 35,22 % Kaune įgijusių vidaus pasus asmenų buvo gimę šiame mieste, 11,4 % – Kauno apskrityje, 6,86 % – tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijoje, likusieji – įvairiose Lietuvos ir užsienio vietovėse. Pagal darbinės veiklos pobūdį (užsiėmimą) lietuvių tautybės asmenys ženkliai dominavo tarp valdininkų (-ių) (90,94 %), žemdirbių (88,05 %), tarnų (-aičių) (82,84 %), darbininkų (-ių) (75,85 %), o žydų tautybės asmenys – tarp prekybininkų (83,2 %).