Straipsnyje analizuojama XVII–XX a. krikšto, vedybų ir mirties metrikų knygos, konfirmantų, parapijiečių, parapijų gyventojų ir panašūs sąrašai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rytų Prūsijos teritorijos. Dokumentai priklauso įvairioms krikščioniškoms ir nekrikščioniškoms konfesijoms: katalikų, stačiatikių, unitų, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų, karaimų, žydų, totorių. Straipsnyje aptariama bažnyčių metrikų knygų atsiradimo chronologija, kas ir kaip į jas buvo įrašoma, konfesiniai ypatumai; nemažai dėmesio skiriama ankstyvosioms Lietuvos katalikų metrikų knygoms.