Straipsnyje analizuojama senųjų istorinių Lietuvos asmeninių bibliotekų tyrimo situacija Lietuvoje (kas, kiek ir kaip šioje srityje padaryta ir daroma). Apžvelgiama šios temos istoriografija, ja remiantis sudaryta ir priede chronologiškai pateikiama tyrimų lentelė pagal asmeninių bibliotekų savininkus. Remiantis istoriografija, nagrinėjama, kokiais tyrimo metodais ir būdais, kokius tyrimo šaltinius daugiausia naudojant tirtos senosios Lietuvos bibliotekos. Daroma išvada, kad pagrindinis ir plačiausiai taikomas asmeninių bibliotekų tyrimo šaltinis – knygos nuosavybės ženklai. Šis šaltinis naudojamas kur kas produktyviau mokslinėms bibliotekoms pradėjus sparčiau moksliškai kataloguoti senuosius leidinius, aprašant juos egzemplioriniu principu, išaiškinant kiekvieno egzemplioriaus proveniencijas. Nustatyta, kad plačiausiai taikomi Lietuvos istorinių asmeninių bibliotekų tyrimo būdai – proveniencinis ir mišrusis.