Straipsnyje analizuojamos esminės bibliotekininkystės ir informacijos mokslų (BIM) paradigmų kaitos prielaidos ir problemos – ribų neapibrėžtumas ir fragmentiškumas, aiškinant jų priežastis istoriniu, sociologiniu ir organizaciniu aspektu. Nagrinėjant Vilniaus universiteto atvejį išskirtos humanitarinė socialinė, informacinė ir komunikacinė paradigmos. Teigiama, kad įvairialypė, tarpdisciplininio požiūrio ir sprendimų reikalaujanti BIM srities problematika kviečia mokslą metodologinėms ir teorinėms transformacijoms. Nuolatinė BIM sąveika su kitais mokslais, taip formuojant tarpdisciplinines tyrimų sritis, kelia grėsmę BIM teoriniam ir metodologiniam vientisumui. BIM statuso nestabilumas pasireiškia ne tik teoriniu, bet ir organizaciniu aspektu. Ribų neapibrėžtumas ir glaudi sąveika su kitomis mokslų sritimis skatina BIM akademinius padalinius skaidytis arba jungtis, o plati BIM tyrimų problematika sunkiai sprendžiama dėl nepakankamo mokslinio personalo skaičiaus.