Straipsnyje aptariamos svarbiausios ilgalaikio skaitmeninio išsaugojimo problemos, su kuriomis buvo susidurta vykdant Europos Sąjungos mokslinio tyrimo projektą SHAMAN . Daugiausia dėmesio skiriama pristatyti pačią skaitmeninio išsaugojimo sąvoką, naudojant įvairių organizacijų ir autorių apibrėžimus, bei vykdant projektą naudotą skaitmeninio išsaugojimo „gyvavimo ciklo“ modelį. Taip pat aptariama skaitmeninio išsaugojimo kaip veiklos struktūra. Ypač pabrėžiami skirtingi įvairių sričių ir institucijų skaitmeninio išsaugojimo poreikiai. Tam pasitelkiami humanitarinių ir gamtos bei technikos mokslų pavyzdžiai ir empirinių duomenų, surinktų vykdant SHAMAN projektą, analizė. Galiausiai svarstomas atsakomybės už skaitmeninį išsaugojimą paskirstymas visuomenėje.