[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojami Kupiškio r. savivaldybės bibliotekoje saugomi skulptoriaus Juozo Kėdainio (1915–1998) laiškai, siųsti šeimos nariams: nuo 1933 metų adresuoti tėvui Justinui Kėdainiui, vėliau, mirus tėvui, nuo 1951 iki 1996 metų – broliui Broniui Kėdainiui. Laiškai rašyti iš Kauno, Vilniaus, Palangos, Maskvos ir kitų miestų. Skulptoriaus J. Kėdainio laiškai unikalūs savo aprėptimi, nes rašyti daugiau nei 60 metų – nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio Nepriklausomoje Lietuvoje, per kelis sovietmečio dešimtmečius, iki nepriklausomybės atgavimo. Remiantis šiais laiškais atskleidžiamas kultūrinis to meto gyvenimas, santykiai su artimaisiais, meilė gimtajam kraštui, aprašomas darbas Kauno dailės mokykloje, Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), kelionės, pasakojama apie kūrybinius sumanymus. Šie laiškai tai ne tik Juozo Kėdainio gyvenimo įvairiaspalvė mozaika, bet ir to laikotarpio Lietuvos gyvenimo liudijimas.