Antano Baranausko Klėtelės svečių knygos – Lietuvos kultūros istorijos tyrimų šaltinis
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose saugomos šešios Lietuvos poeto, kalbininko, matematiko, vertėjo, Žemaičių vyskupijos sufragano ir Seinų vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) klėtelės svečių knygos, pildytos jo brolio Jono Baranausko (1828–1904) anūko rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko (1882–1957) Klėtelės prižiūrimu, globojamu ir vadovaujamu laikotarpiu. Šiuo straipsniu, pasitelkus nepublikuotus ir publikuotus šaltinius, siekiama keturių uždavinių: 1) atskleisti, kaip A. Vienuoliui-Žukauskui gimė A. Baranausko klėtelės svečių knygos idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta; 2) aptarti pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje lankytojų kontingentą; 3) A. Baranausko klėtelės svečių knygas apibūdinti kaip Muziejaus ir Lietuvos muziejininkystės raidos istorijos tyrimų šaltinį ir 4) nustatyti, ar A. Baranausko klėtelės svečių knygos priskirtinos egodokumentų kategorijai. Tyrimas leido prieiti prie išvados, kad aptariamo žanro paveldo objektams Lietuvoje iki šiol dėmesio skirta per mažai. Vienos ar kitos institucijos nuosekliai pildytos lankytojų ar svečių knygos gali tapti svarbiu pagalbiniu šaltiniu tiek tiriant konkrečios institucijos istoriją, tiek atskleidžiant platesnį tam tikro meto kultūrinį kontekstą. Be to, šio žanro tekstai turi ir autobiografinio pasakojimo elementų. Pamatinė egodokumentų tipologija praplėstina nauju dėmeniu – institucijų lankytojų ar svečių knygomis. Ši nuostata turėtų suaktualinti aptariamo žanro paveldo objektų tyrimus.