Audito verslas yra paremtas žmogiškaisiais ištekliais – žmonės ir jų žinios bei įgūdžiai kuria didžiausią pridėtinę vertę teikiant audito paslaugas. Vis tik pastebima, jog audito įmonės pastaruoju metu susiduria su rimtais žmogiškųjų išteklių valdymo iššūkiais – darbuotojus tampa vis sudėtingiau motyvuoti tęsti karjerą audito versle. Straipsnyje nagrinėjama, kokie veiksniai lemia Lietuvos auditorių apsisprendimą keisti profesiją ir palikti audito verslą. Nustatyta, jog auditorių apsisprendimą palikti profesiją lemią įvairūs veiksniai, kuriuos galima sugrupuoti į keturias veiksnių grupes: 1) profesijos įvaizdžio, 2) profesijos aplinkos, 3) darbo aplinkos ir 4) darbo sąlygų veiksniai. Lietuvos auditoriams didžiausią įtaką apsisprendimui palikti audito profesiją daro darbo sąlygų ir darbo aplinkos veiksniai: 1) pernelyg ilgos darbo valandos, 2) pernelyg didelis darbo krūvis, 3) negebėjimas suderinti darbo ir laisvalaikio, 4) nekonkurencingas atlyginimas. Tyrimo metu nustatyta, jog veiksniai, lemiantys auditorių sprendimą palikti profesiją, reikšmingai nesiskiria, nepriklausomai nuo laiko, kada auditoriai paliko profesiją. Pažymėtina, jog vėlesniais metais palikusiems profesiją auditoriams didesnę įtaką padarė nepasitenkinimas darbo sąlygų veiksniais (darbo krūvis, darbo valandos, darbo ir laisvalaikio derinimas, atlyginimas), kas indikuoja, jog pastaraisiais metais, augant Lietuvos ekonomikai bei apskritai atsirandant daugiau skirtingų galimybių siekti karjeros ar tiesiog pasirinkti labiausiai tinkamą darbą, jaunesnės kartos auditoriai skirtingai suvokia ir priima audito darbo sudėtingumą bei atlyginimą už jį ir renkasi kitas, patrauklesnes darbo alternatyvas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.